Nuo 2026 metų auga pelno mokesčio tarifai. Jų galimos variacijos trys: 0 %, 7 % ir 17 %. Šie skaičiai gerai žinomi, bet mažiau žinoma, kada ir kaip galios vienas ar kitas tarifas, o gal net visai nereikės mokėti pelno mokesčio.
Pagrindinis pelno mokesčio tarifas yra 17 %. Jis galioja visoms įmonėms (nepriklausomai nuo to, ar tai uždaroji akcinė bendrovė, ar mažoji bendrija, ar asociacija). Jeigu įmonė iš savo veiklos uždirbo pelno, pelno mokestį teks susimokėti.
Mažesnis – 7 % – pelno mokesčio tarifas taikomas mažoms įmonėms. Kaip ir pagrindinio tarifo atveju, jokio skirtumo, kokia juridinio asmens forma pasirinkta. Mažesnį pelno mokestį gali mokėti įmonės, kurios atitinka mažos įmonės kriterijų, tai yra jų bendrosios pajamos neviršija 300 000 Eur per mokestinius (kalendorinius) metus. Iki 2026 metų dar galiojo darbuotojų skaičiaus kriterijus, tačiau nuo 2026 metų lieka tik pajamų riba.
300 000 Eur pajamų. Kas gali būti paprasčiau? Bet ir čia lengva paslysti. Kelios taisyklės, kaip įsivertinti teisingai:
- į 300 000 Eur įskaičiuojamos pardavimo pajamos be PVM;
- į 300 000 Eur įskaičiuojamos visos pajamos. Klaidinga manyti, kad tai – tik už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gautas atlygis. Į šią sumą įskaičiuojamos ir palūkanos, delspinigiai bei daug kitų pajamų rūšių.
Tais mokestiniais metais, kai įmonė neperkopia 300 000 Eur pajamų ribos, jai taikomas 7 % pelno mokesčio tarifas. Svyruojant apyvartai, kai vienais metais gaunama daugiau pajamų, o kitais – mažiau, nereikėtų išsigąsti, kad kartą peržengus 300 000 Eur ribą visa įmonės gyvavimo laikotarpį galios didžiausias pelno mokesčio tarifas. Tarifas taikomas konkretiems kalendoriniams metams, tad jeigu veiklos apimtis mažėja, ir nustatyta riba vėl nepasiekiama, pelno mokestis bus mažesnis.
7 ar 17? Skirtumas nemenkas, tad natūraliai kyla klausimas: o jeigu skaidai verslus ir steigi kelias įmones? Pelno mokesčio įstatyme pagalvota ir apie tai.
Susijusių įmonių apyvartos sumuojamos, siekiant nustatyti, ar joms taikytinas lengvatinis pelno mokesčio tarifas.
UAB „Senolė“ pajamos – 250 000 Eur, tačiau įmonės akcininkas turi įsteigęs kitą įmonę UAB „Bočiai“, kurios pajamos – 150 000 Eur. Kiekviena jų neviršijo 300 000 Eur ribos, bet, kadangi jų akcininkas tas pats, siekiant nustatyti pelno mokesčio tarifą šių įmonių pajamos sumuojamos ir drauge sudaro 400 000 Eur. Tiek UAB „Senolė“, tiek UAB „Bočiai“ savo pelną privalės apmokestinti 17 % pelno mokesčio tarifu.
Tai užtenka investuoti 5 % į kitą įmonę, ir jau viskas? Tikrai ne. Pelno mokesčio įstatyme įvardinti kriterijai, kada taikoma susijusių įmonių taisyklė.
Tas pats asmuo įmonėse turi daugiau nei 50 % akcijų, dalių ir kt.
Čia labai svarbus žodelis „daugiau“. Kai kalbame apie 50 %, taisyklė negalioja, o kai apie 50,01 % – galioja.
Jonas turi UAB „Senolė“, kurioje jam priklauso 100 % akcijų, yra investavęs į UAB „Bočiai“, ten jam priklauso 55 % akcijų, ir kartu su draugu įsteigęs UAB „Senukas“, kurioje jam priklauso 50 % akcijų. Vertinant, ar galios lengvatinis pelno mokesčio tarifas, bus sumuojamos tik UAB „Senolė“ ir UAB „Bočiai“ pajamos, nes UAB „Senukas“ Jonas turi tik 50 % akcijų (t. y. jo akcijos neviršija 50 %).
Kitas kriterijus: tie patys asmenys drauge sudėjus įmonėse turi daugiau nei 50 procentų akcijų, dalių etc.
Jonas su Petru yra įsteigę UAB „Senukas“. Abiem priklauso po 50 % akcijų. Jonas pasiūlo Petrui investuoti ir į įmonę UAB „Senolė“, parduoda jam 50 % akcijų. Viskas pasikeičia.
UAB „Senolė“: akcininkai Jonas (50 %) ir Petras (50 %).
UAB „Bočiai“: akcininkas Jonas (55 %) ir akcininkas X (45 %).
UAB „Senukas“: Jonas (50 %) ir Petras (50 %).
Nors UAB „Senolė“ ir UAB „Senukas“ Jono bei Petro asmeninės dalys neviršija 50 %, bet jie abu yra akcininkai tose pačiose įmonėse. Vadinasi, norint įsivertinti, ar šios įmonės susijusios, privaloma Jono ir Petro dalis sumuoti. Įmonėse UAB „Senolė“ ir UAB „Senukas“ tie patys asmenys kartu sudėjus valdo daugiau nei 50 %. Todėl vertinant, ar šioms dviem įmonėms galima taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, jų pajamos sudedamos, ir joms galioja bendra 300 000 Eur riba.
O kaip UAB „Bočiai“? Minėtoje situacijoje Jonas UAB „Senolė“ vienas valdo 50 %, o MB „Senukas“ turi 50 % akcijų, t. y. neviršija 50 %. Kadangi Petras neturi nieko bendro su UAB „Bočiai“, jam priklausanti dalis „Senolėje“ ir „Senuke“ visai nesvarbi. Tad UAB „Bočiai“ vertina tik savo įmonės pajamas. Jeigu jos neviršys 300 000 Eur, bus galima taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą.
Šie du kriterijai yra dažniausi. Papildomi kriterijai taikomi individualioms (personalinėms) įmonėms. Čia svarbus giminystės ryšys — kai individualių (personalinių) įmonių dalyvis ar jo šeimos nariai yra kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai arba kitose įmonėse valdo daugiau nei 50 %.
Turint UAB ar MB nesvarbu, ką turi šeimos nariai, o štai turint individualią ar personalinę įmonę jau reikia įsivertinti ir šeimos narių įmones.
Petras turi individualią įmonę „Kregždutė“, o jo sutuoktinė Onutė – individualią įmonę „Ereliukas“. Nors šių dviejų įmonių savininkai skirtingi, vertinant, ar galima taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, jų apyvartos sumuojamos.
Petras turi individualią įmonę „Strazdas“ ir kartu su dukterimi Antanina yra įsteigęs UAB „Žvirblis“, kurioje abiem priklauso po 50 % akcijų. Kadangi Petras turi individualią įmonę, o Antanina yra jo šeimos narė, „Strazdo“ ir „Žvirblio“ apyvartos, vertinant, ar nebuvo viršyta 300 000 Eur riba, sumuojamos.
Per metus akcijų dalių skaičiai gali keistis. Įmonės parduodamos, steigiamos, likviduojamos. Kokia vertinimo, ar susijusių asmenų taisyklė galioja, ar ne, atskaitos data? Juk metų pradžioje galima turėti 100 % akcijų, o pabaigoje – jau tik 40 % arba atvirkščiai. Vertinant, ar įmonės susijusios, svarbi gruodžio 31 diena. Akcijų, dalių, įnašų dydis vertinamas paskutinę metų dieną.
0 % pelno mokesčio tarifas – naujų įmonių lengvata. Pirmus dvejus kalendorinius metus įmonės gali nemokėti pelno mokesčio (iki 2026 metų buvo vienerius metus), jeigu:
- neviršija 300 000 Eur pajamų taisyklės (galioja ir susijusių asmenų taisyklė)
ir
- įmonės steigėjai yra fiziniai asmenys
ir
- pirmais, antrais bei trečiais metais (nuo įsteigimo) įmonės veikla nėra sustabdoma, įmonė nėra likviduojama ar reorganizuojama, įmonės akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
Maži verslai, kurie neviršija 300 000 Eur pajamų per kalendorinius metus ir kuriuos valdo fiziniai asmenys, pirmus dvejus metus gali nemokėti pelno mokesčio. Tačiau abejus metus ir papildomai dar vienus įmonė privalo būti aktyvi ir nepakeisti savininkų (net vienos akcijos pardavimas panaikina lengvatą). Ketvirtais metais įmonę galima tiek parduoti, tiek likviduoti.
Jei „atsitinka gyvenimas“, ir neišlaukus termino pasikeičia savininkai ar veikla stabdoma, tenka grįžti atgalios ir už pirmus bei antrus metus susimokėti pelno mokestį.
Taigi, pelno mokesčio tarifai yra trys, o jų taikymo taisyklės – visai nesudėtingos. Skaičiuojant, kiek mokesčių reikės susimokėti, visada pravartu numatyti šiek tiek į priekį: kokio dydžio pajamos bus gautos ir ar nereikia įsivertinti susijusių įmonių.
