Turėti kelias įmones ar veiklas – dažna verslo praktika, tik reikėtų nepamiršti labai svarbios PVM įstatymo 71 straipsnio 7-os dalies. Ši dalis įtvirtina, kada turimos įmonės ir vykdomos veiklos pajamos bus sumuojamos nustatant, ar yra prievolė registruotis PVM mokėtoju.
Turint kelis verslus, 45 000 Eur pardavimų pajamų suma per dvylika mėnesių bus sumuojama ne kiekvienam verslui atskirai, o visiems kartu.
UAB „Pirmūnė“ per kalendorinius metus suprekiavo už 43 000 Eur, o jos seserinė įmonė UAB „Naujokė“ – už 15 000 Eur. Atrodo, joms nereikėtų mokėti PVM, bet kadangi tai – susijusios įmonės, turinčios tuos pačius savininkus, jų apyvartos sumuojamos ir gaunama 58 000 Eur. Tiek UAB „Pirmūnė“, tiek UAB „Naujokė“ teks mokėti PVM.
71 straipsnio 7-oje dalyje įvirtinta: Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo registruotis PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma tiek praėjusiais, tiek einamaisiais kalendoriniais metais viršijo ……. nustatytą ribą (45 000 eurų………, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu šie asmenys gali įrodyti, kad:
1) nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organo narys nėra tas pats asmuo ir
2) jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio, ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais.
Šioje įstatymo nuostatoje – kelios kritinės taisyklės.
Pirmoji – asmuo turi kontroliuoti keletą juridinių asmenų, kad įmonių ir jo asmeninė veikla sumuotųsi.
Petras turi UAB „Petro darbai“ ir pats asmeniškai vykdo ekonominę veiklą (teikia konsultacijas). Jo gaunamos asmeninės pajamos ir jo turimos įmonės pajamos nesisumuoja skaičiuojant, ar buvo viršyta 45 000 Eur pajamų per kalendorinius metus riba. Jeigu UAB „Petro darbai“ viršytų 45 000 Eur ribą ir atsirastų prievolė mokėti PVM, pačio Petro gaunamos pajamos liktų saugios – jam skaičiuotųsi tik jo asmeninė PVM mokėtojo riba.
Juozas turi MB „Juozo plytos“, dar kontroliuoja 60 % UAB „Statom namą“ ir kaip fizinis asmuo yra įregistravęs individualią veiklą. Juozas kontroliuoja daugiau nei vieną įmonę, t. y. dvi, todėl visų jo kontroliuojamų įmonių ir jo paties pajamos sumuosis bendrai ir visi trys vienu metu taps PVM mokėtojais, jeigu atsiras ši prievolė.
Asmuo laikomas kontroliuojančiu įmonę:
- kai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 % įmonės akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į pelno dalį;
- turi teisę paskirti daugumą įmonės valdymo organų narių ir (arba) kontroliuoja tos įmonės priimamus sprendimus;
- pats turėdamas mažiau kaip 10 % įmonės akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių, kartu su susijusiais asmenimis jų turi daugiau kaip 50 %.
Įsivertinti pirmą punktą lengviausia. Dažniausiai yra tiksliai žinoma, kokia dalis akcijų, dalių, balso teisių ir t. t. priklauso.
Jonas turi 20 % UAB „Bičiulystė“ akcijų ir yra įsteigęs MB „Jono medus“, kurioje jis – vienintelis narys. Vadinasi, 100 % MB „Jono medus“ priklauso Jonui. Jonas laikomas kontroliuojančiu tik vieną įmonę – MB „Jono medus“.
Kalbant apie antrąjį punktą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kartais asmuo gali turėti mažiau nei 50 % akcijų (dalių ar pajamų), bet daryti įtaką įmonės valdymui.
Jonas ir Petras valdo po 50 % bendrovės „Statybos“ akcijų. Nors neturi daugiau nei 50 %, jie faktiškai kontroliuoja bendrovės priimamus sprendimus, todėl yra laikomi kontroliuojančiais bendrovę asmenimis.
Trečiasis kriterijus įsivertinimą, ar įmonė kontroliuojama, ar ne, padaro dar sudėtingesnį – tai susiję asmenys.
Susiję asmenys – sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, globotiniai, globėjai, giminaičiai (tėvai, vaikai, broliai ir seserys), sutuoktinio giminaičiai (tėvai, vaikai, broliai ar seserys).
Liaudies išmintis sako, kad su giminėmis verslo geriau nedaryti. PVM įstatyme – dar viena priežastis, kodėl reikėtų elgtis atsargiau, bendradarbiaujant su svainiu ar broliene.
Jeigu asmuo turi daugiau kaip 10 % įmonės akcijų (dalių ar pajų) ir toje pačioje įmonėje su juo susijęs asmuo taip pat turi daugiau kaip 10 %, tai abiejų jų dalys bus sumuojamos vertinant, ar jie kontroliuoja daugiau nei 50 %.
Jonas ir Petras – broliai. Jonas turi įmonę UAB „Jono statybos“, o Petras įsteigė UAB „Brolystė“ ir pakvietė Joną prisidėti investicijomis. Jonas sutiko investuoti ir gavo 25 % UAB „Brolystė“ akcijų, likę 75 % priklauso Petrui. Kadangi Jonas ir Petras yra broliai, laikoma, kad jie abu kontroliuoja UAB „Brolystė“.
Jonas kontroliuoja dvi įmones: UAB „Jono statyba“ ir UAB „Brolystė“. Siekiant nustatyti, ar atsiranda prievolė mokėti PVM, šių įmonių ir jo paties pajamos iš ekonominės veiklos sumuosis bendrai.
Petro, kaip fizinio asmens, pajamos iš ekonominės veiklos nesisumuos, nes jis kontroliuoja tik vieną juridinį asmenį (įmonėje UAB „Jono statybos“ jokių akcijų, dalių ar pajų neturi).
Kai verslo partneriai yra giminaičiai, būtina taisyklė – turėti daugiau negu 10 % akcijų (dalių ar pajamų). Iki šios ribos yra saugu.
Petras investavo į svainio įmonę ir jo dalį sudaro 8 % akcijų.Kadangi Petro dalis mažesnė, nei 10 %, tai susijusių asmenų taisyklė neaktuali.
Giminaičiai vienaip, o sutuoktiniai kitaip. Kai sutuoktinių turtas neatskirtas priešvedybine sutartimi, įmonę kontroliuoja abu sutuoktiniai, nors ji įsteigta tik vieno vardu.
Jonas įsteigė įmonę UAB „Jono statybos“. Jis turi sutuoktinę Onutę, jie nėra sudarę priešvedybinės sutarties ir atskyrę savo turto. Tiek Jonas, tiek Onutė kontroliuoja įmonę UAB „Jono statybos“, tad yra jos bendraturčiai.
Onutė įsteigė įmonę „Onutės grožis“. Tiek Jonas, tiek Onutė laikomi kontroliuojančiais UAB „Jono statybos“ ir „Onutės grožis“, todėl jų pačių ir minėtųjų įmonių pajamos sumuojasi.
Ilgą laiką ši taisyklė buvo viena neteisingiausių, kadangi dėl jos visiškai atskiri verslai vien dėl giminystės ar santuokos turėdavo mokėti PVM. Po ilgos teismų praktikos ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo nurodymų Lietuvai įstatymas buvo pakeistas ir atsirado išimčių. Įmonių pajamos nesisumuos kartu, jeigu:
- nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organo narys nėra tas pats asmuo
- ir jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio
- ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais.
Turi būti patenkintos visos trys sąlygos. Sprendimų negali priimti tas pats asmuo, ekonominė veikla turi nebūti to paties pobūdžio ir įmonės tarpusavyje privalo neturėti sandorių (net mažiausio ir paprasčiausio pirkimo).
Jono įmonė „Jono statybos“ užsiima statybos darbais ir jų vadovas yra Jonas. Jo sutuoktinės UAB „Onutės grožis“ teikia grožio paslaugas. Įmonei vadovauja Onutė. Tarpusavyje įmonės neturi jokių sandorių, tad atitinka išimties sąlygas ir yra laikomos visiškai atskirais verslais – susijusių įmonių taisyklė joms netaikoma.
Bet Onutė sugalvojo pirkti naują masažo aparatą, o Jonas, turėdamas laisvų apyvartinių lėšų, paprastai ir ūkiškai nusprendė paskolinti Onutės įmonei iš savosios. Logiškas ekonominis sprendimas. Įmonės pradėjo veikti vienos kitos naudai ir interesams. Išimtys nebetaikomos. UAB „Jono statybos“ ir „Onutės grožis“ pajamos sumuojamos PVM mokėtojo tikslais.
Susijusių asmenų kriterijai visada labai sudėtingi. Norint įsivertinti, ar artimo žmogaus įmonė gali paveikti tavo paties įmonę, būtina nuoširdžiai susidėlioti visus taškus ant i. Nevalia pamiršti ir to, kad veikla linkusi keistis. Tai, kas pradžioje galbūt atrodė neaktualu, gali įgauti svarbos, ir po kiek laiko veiklos jau gali sutapti, nes gyvenimas teka sava vaga. Jeigu matoma pelninga veikla, ji pradedama, negalvojant apie PVM ribos riziką.
